1. Jis mirė, kad gyventume, Mūs atpirkėjas nuostabus. Nykiam Kalvarijos kalne Gyvybę iškvėpė už mus. Išaušo Velykos ir tada Karalius kėlėsi, Žmonijai ištiesė rankas. Už didžią meilę Jam giedok. Pradžiuk, pradžiuk, giedok, giedok!