1. „Duok, — sakė upeliuks, — dosniai duok, dosniai duok.“ „Duok“, — sakė upeliuks, skubėdams nuo kalvos. „Nors mažas aš, bet, kur teku, ten pieva sužaliuos.“
Dainos, dainos ten skambės: „Dosniai duok, vis dosniai duok.“ Dainos, dainos ten skambės: „duoki, dosniai duok.“
2. „Duok, — sakė lietučiuks, dosniai duok, dosniai duok.“ „Duok“, — sakė lietučiuks, paliedamas gėles. „Nors mažas aš, bet, kur krentu, gaivinsiu gėleles.“
Dainos, dainos ten skambės: „Dosniai duok, vis dosniai duok.“ Dainos, dainos ten skambės: „duoki, dosniai duok.“
3. „Duok“, — Jėzus mokė duot, dosniai duot, dosniai duot. „Duok“, — Jėzus mokė duot — visi juk gali duot. Kaip duoda upė ir lietus, kaip Dievas moko duot.
Dainos, dainos ten skambės: „Dosniai duok, vis dosniai duok.“ Dainos, dainos ten skambės: „duoki, dosniai duok.“