1. Nuostabų pavasarį miega po žeme maža sėklelė, laukdama, kol saulė žadins ją. Pabusk, pabusk, sėklele tu, ir stiebkis link šviesos. Kol dar diena, kiek yr jėgos vis stiebkis link šviesos.
2. Nuostabų pavasarį stoj nauja era — iš kapo Kristus kėlėsi — tamsa jau įveikta. Pabusk, pabusk, pasauli tu, ir stiebkis link šviesos. Nuo šiol gyvensi amžinai, tad veržkis lnk šviesos.
3. Nuostabų pavasarį properšoj miškų su Tėvu ir Sūnum kalbėjo Smitas po maldų. Pabusk, pabusk, pasauli tu, ir stiebkis link šviesos. Štai Evangelija skaisti, skubėk link jos šviesos.