1. Kadaise danguaus namuos dvasia laisva buvau, bet palikiau aš tuos namus, kai žemėje gimiau. Man Tėvo duotas kūnas — tai Dievo šventykla. Jį šventinsiu ir gerbsiu, kad būt dvasia laisva.
2. Laikysiu jį švarų ir laisvą nuo ydų — galėsiu Tėvo namuose prašyt Jo pažadų. Prisikėlimo rytą atgausiu jį naujai, aukščiausioje palaimoj gyvensiu amžinai.