Jėzum pasikliauk
Iš žurnalo „Jaunimo stiprybės vardan“
1. Pasaulis genda, ỹra išties. Dangus pilkėja vis. Bet Gelbėtojas meiliai kvies ir ves savas avis. Pažįstam Jį. Jo balsą, žodžius girdėjome anksčiau. Jis mūs šviesa, Juo seksim lig pabaigos.
Nors kils gaisrų ir vėtros siaus, kai stos tamsa, keliu namo keliauk. Jėzum vien pasikliauk. Nors verks širdis, draugai paliks, šviesa Jo švies, link jos eit nepaliauk. Jėzum vien pasikliauk. Jėzum vien pasikliauk.
2. Netemdys lietūs mums akių, nes kelias juk šviesus. Gal šiam kely bus daug kalnų, drąsa lai veda mus. Jis akys mūs, Jis mūs taika ir sielos atgaiva. Jis mūs šviesa, jau niekada nebūsim vieniši.
Nors kils gaisrų ir vėtros siaus, kai stos tamsa, keliu namo keliauk. Jėzum vien pasikliauk. Nors verks širdis, draugai paliks, šviesa Jo švies, link jos eit nepaliauk. Jėzum vien pasikliauk. Jėzum vien pasikliauk.
Visa širdimi žvelgsim mes tik į Jį, pasaulį paliksim nuošaly.
Nors kils gaisrų ir vėtros siaus, kai stos tamsa, keliu namo keliauk. Jėzum vien pasikliauk. Nors verks širdis, draugai paliks, šviesa Jo švies, link jos eit nepaliauk. Jėzum vien pasikliauk. Jėzum vien pasikliauk. Jėzum vien pasikliauk.