1. Pasaulis genda, ỹra išties.
Dangus pilkėja vis.
Bet Gelbėtojas meiliai kvies
ir ves savas avis.
Pažįstam Jį.
Jo balsą, žodžius
girdėjome anksčiau.
Jis mūs šviesa,
Juo seksim lig pabaigos.
Nors kils gaisrų
ir vėtros siaus,
kai stos tamsa,
keliu namo keliauk.
Jėzum vien pasikliauk.
Nors verks širdis,
draugai paliks,
šviesa Jo švies,
link jos eit nepaliauk.
Jėzum vien pasikliauk.
Jėzum vien pasikliauk.
2. Netemdys lietūs mums akių,
nes kelias juk šviesus.
Gal šiam kely bus daug kalnų,
drąsa lai veda mus.
Jis akys mūs,
Jis mūs taika
ir sielos atgaiva.
Jis mūs šviesa, jau niekada
nebūsim vieniši.
Nors kils gaisrų
ir vėtros siaus,
kai stos tamsa,
keliu namo keliauk.
Jėzum vien pasikliauk.
Nors verks širdis,
draugai paliks,
šviesa Jo švies,
link jos eit nepaliauk.
Jėzum vien pasikliauk.
Jėzum vien pasikliauk.
Visa širdimi
žvelgsim mes tik į Jį,
pasaulį paliksim nuošaly.
Nors kils gaisrų
ir vėtros siaus,
kai stos tamsa,
keliu namo keliauk.
Jėzum vien pasikliauk.
Nors verks širdis,
draugai paliks,
šviesa Jo švies,
link jos eit nepaliauk.
Jėzum vien pasikliauk.
Jėzum vien pasikliauk.
Jėzum vien pasikliauk.