1. Pasaulis genda, ỹra išties.
    Dangus pilkėja vis.
    Bet Gelbėtojas meiliai kvies
    ir ves savas avis.
    Pažįstam Jį.
    Jo balsą, žodžius
    girdėjome anksčiau.
    Jis mūs šviesa,
    Juo seksim lig pabaigos.
  
  
    Nors kils gaisrų
    ir vėtros siaus,
    kai stos tamsa,
    keliu namo keliauk.
    Jėzum vien pasikliauk.
    Nors verks širdis,
    draugai paliks,
    šviesa Jo švies,
    link jos eit nepaliauk.
    Jėzum vien pasikliauk.
    Jėzum vien pasikliauk.
  
 
  
    2. Netemdys lietūs mums akių,
    nes kelias juk šviesus.
    Gal šiam kely bus daug kalnų,
    drąsa lai veda mus.
    Jis akys mūs,
    Jis mūs taika
    ir sielos atgaiva.
    Jis mūs šviesa, jau niekada
    nebūsim vieniši.
  
  
    Nors kils gaisrų
    ir vėtros siaus,
    kai stos tamsa,
    keliu namo keliauk.
    Jėzum vien pasikliauk.
    Nors verks širdis,
    draugai paliks,
    šviesa Jo švies,
    link jos eit nepaliauk.
    Jėzum vien pasikliauk.
    Jėzum vien pasikliauk.
  
  
    Visa širdimi
    žvelgsim mes tik į Jį,
    pasaulį paliksim nuošaly.
  
  
    Nors kils gaisrų
    ir vėtros siaus,
    kai stos tamsa,
    keliu namo keliauk.
    Jėzum vien pasikliauk.
    Nors verks širdis,
    draugai paliks,
    šviesa Jo švies,
    link jos eit nepaliauk.
    Jėzum vien pasikliauk.
    Jėzum vien pasikliauk.
    Jėzum vien pasikliauk.