1. Pagaliau žmonėms sušvitoEvangelijos šviesa.Vargas tam, kuris alsuotųpyktį keliančia dvasia.Jėzus patarė širdingainebeteisti Jo vaikų,nes atseikėta teisingaibus ir mums tuo pat saiku.
Išganytojau, mus veskilink palaimintų krantų,ten per amžius Tau giedosimmeilę ir šloves kartu.
2. Jėzus mokė nuolankumoir neteisti iš aukštai,siekti tikrojo šventumo,taip, kaip Jis, mylėt karštai.Tai iš mūsų reikalaujanuolatinių pastangų.Jei kiekvieną žmogų myliu,tai tikru einu keliu.
Išganytojau, mus veskilink palaimintų krantų,ten per amžius Tau giedosimmeilę ir šloves kartu.
3. Pasakiau ne kartą žmogui:„Štai krislelis tau aky,jei esi man tikras brolis,leisk jį greitai iškrapštyt.“Tuo metu aš nežinojau,nesuvokiau šios tiesos,kad kaip tik aky manojoj –rąstas pykčio ir tamsos.
Išganytojau, mus veskilink palaimintų krantų,ten per amžius Tau giedosimmeilę ir šloves kartu.
4. Brolį jei tikrai mylėčiau,ir rūpėtų jo bėda,tai pirmiausia pagalvočiau,kad akis – jautri vieta.Jau kitiems nepriekaištausiudėl jų trūkumų menkų;savo akį išsiplausiuatgailos tikros verksmu.
Išganytojau, mus veskilink palaimintų krantų,ten per amžius Tau giedosimmeilę ir šloves kartu.
5. Kristaus meilė širdį gydoir apšviečia man akis:brolio nuodėmių matytinenorės sveika širdis.Neieškosiu kito ydų –Kristaus meilė ves mane.Savo rąstą prisiminuskrislai bus maža bėda.
Išganytojau, mus veskilink palaimintų krantų,ten per amžius Tau giedosimmeilę ir šloves kartu.
Žodžiai: Eliza R. Snow, 1804–1887; priedainį parašė M. E. Abbey.
Muzika: Charles Davis Tillman, 1861–1943.