It geležies lazda
Giesmės, 154
1. Senovės Nefis sapnuoseregėjo kažkada,jog Dievo žodis žmogų vesit geležies lazda.
Tverkis duotos išganymo lazdos,tvirtos, patikimos;nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos,kuris parves namo.
2. Kelionė mūsų žemėj šiojpagundų kupina;pakliūnam į tamsos miglaspavojun kasdiena.
Tverkis duotos išganymo lazdos,tvirtos, patikimos;nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos,kuris parves namo.
3. Kai vėl pagundymų miglakelionę mūs apgaubs,laikykimės lazdos tvirtaiir šaukimės dangaus.
Tverkis duotos išganymo lazdos,tvirtos, patikimos;nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos,kuris parves namo.
4. Ranka už rankos atkakliai,laikydamies lazdos,su giesme ir malda tvirtaikeliausime namo.
Tverkis duotos išganymo lazdos,tvirtos, patikimos;nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos,kuris parves namo.
5. Jau matos laimė amžina,kur mus lazda nuves:į tėviškas rankas švelnias,į mylinčias šeimas.
Tverkis duotos išganymo lazdos,tvirtos, patikimos;nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos,kuris parves namo.