Štai mirė Išpirkėjas mūs

1. Štai, mirė Išpirkėjas mūs – atkurtas teisingumas bus. Už mūsų mirė Jis kaltes, už mūsų mirė Jis kaltes, kad pamatytum šlovę mes.

2. Prikalę kojas ir rankas, budeliai šaipės į valias; ir, juokdamies iš Jo kančios, ir, juokdamies iš Jo kančios, vainiką dėjo ant galvos.

3. Kentėjo Jis baisius skausmus neprieštaraudamas, romus, nes Tėvo valią gerbė Jis, nes Tėvo valią gerbė Jis net mirčiai žvelgiant į akis:

4. „Tėve, nutolink taurę šią, bet tegu bus Tava valia; man skirtą darbą atlikau, man skirtą darbą atlikau ir atiduodu sielą Tau.“

5. Jis mirė – o, baisi žinia, – net saulę apgaubė tamsa. Kūkčiojo žemė nevilty, kūkčiojo žemė nevilty: „Kas drįso Dievą nužudyt?“

6. Jis gyvas! Simboliai šventi bus nuolankiai palaiminti. Šventieji šių dienų skubės, šventieji šių dienų skubės Jo valios vykdyt, skelbt šlovės.