Brangios Ganytojo širdžiai

1. Brangios Ganytojo širdžiai avys mielos Jo bandos. Auksas, sidabras ir turtai Jam nė vienos neatstos. Brangios Ganytojo širdžiai tos, kur nuklydo, taip pat. Eina per kalnus ir jūras Jis jas namo parsivest.

Tyruose bastos sušalę, alkanos ir be jėgų; joms į pagalbą Jis skuba, neša namo ant pečių.

2. Brangūs Ganytojo širdžiai ir avinėliai jauni. Brenda sušalę, išalkę, be apsaugos pasmerkti. Geras Ganytojas ieško tyruos paklydusių jų, savo krauju juos išpirkęs, neša namo ant pečių.

Tyruose bastos sušalę, alkanos ir be jėgų; joms į pagalbą Jis skuba, neša namo ant pečių.

3. Brangios Ganytojo širdžiai avys, kur laikos bandos, bet jeigu jos ir nuklystų, Jis nepaliks niekados. Tik paklausyk, Jis mus šaukia, kviečia tarnaut nuolankiai: „Eikit, suraskit, parveskit tas, kur nuklydo paikai.“

Tyruose bastos sušalę, alkanos ir be jėgų; joms į pagalbą Jis skuba, neša namo ant pečių.

4. Puikios juk Tavo ganyklos, gyvas juk Tavo vanduo; Viešpatie, noriai padėsim jas sugrąžinti namo. Tavo ganytojai būsim, mokyk mylėti, kaip Tu; eisim į tyrus parvesti širdžiai brangių tų avių.

Tyruose bastos sušalę, alkanos ir be jėgų; joms į pagalbą skubėsim, nešim namo ant pečių.