Giesmės, no. 37
Koks pagrindas tvirtas

1. Koks pagrindas tvirtas tikėjimui jūs, tik įsiklausykit į Dievo žodžius. Ką dar pasakyti Jis žmogui galės, kuris užtarimo, kuris užtarimo, kuris užtarimo pas Jėzų skubės.

2. Ar sveikas esi, ar suspaustas ligos, ar skurdą kenti, ar skęsti piniguos, namuos ar kely, sausumoj, vandenuos, kada tik prireiks tau, kada tik prireiks tau, kada tik prireiks tau, prašyk paramos.

3. Juk aš su tavim, tenebus tau baisu, nes Dievas aš tau ir pagalba esu. Pakelsiu, sustiprinsiu, teiksiu vilties, ranka visagalė, ranka visagalė, ranka visagalė tau visad padės.

4. Kai bristi per sielvartą, vargą kviečiu, srovė nenuneš, nes aš visad budžiu. Aš būsiu greta laimint tavo vargų, tavųjų siekimų, tavųjų siekimų, tavųjų siekimų, tavų pastangų.

5. Kai eisi duobėtu, nelygiu keliu, manoji malonė suteiks tau jėgų. Ne degins ugnis, o taurėti padės, ir siela tavoji, ir siela tavoji, ir siela tavoji kaip auksas spindės.

6. Suprasit, palinkę po metų našta, kad meilė manoji tvirta ir karšta. Nors kūnas sulinko, pražilo plaukai, jūs mano krūtinėj, jūs mano krūtinėj, jūs mano krūtinėj man brangūs vaikai.

7. Tos sielos, kur Jėzum tikėjo karštai, tikrai neapleisiu, kai priešai ateis. Nors kiltų Šėtono galybė juoda, aš jos nepaliksiu, aš jos nepaliksiu, aš jos nepaliksiu tikrai niekada.