O, Dieve, kiek meilės, didžios išminties
Giesmės, 98
1. O, Dieve, kiek meilės, didžios išminties susikaupė ten, danguje; Tu Jėzų siuntei kraujuoti už mus ir mirti baisioj kančioje.
2. Jis kraują praliejo už mūsų kaltes, gyvybę aukojo dėl mūs, auka tobuloji Kristaus paties išgelbėjo žmones visus.
3. Išliko mūs Viešpats visur paklusnus ir pelnė karūną šlovės. „Tavoji valia, o Dieve, tebus“ – štai kelrodė Jėzaus žvaigždė.
4. Paženklino kelią ir vedė tenai, kur Dievo esybė šventa. Nurodymais Kristaus seksim nūnai, kad būt amžinybė lemta.
5. Šią duoną ir vandenį priimdami atminsime Jėzų šventai. O, liudijam, Kristau, Tau širdimi: tikėsim Tave mes tvirtai.
6. Koks tobulas ir koks šlovingas yra mūs Tėvo sumanymas šis! Teisybės, malonės, meilės darna – tai dieviška mūsų lemtis.