1. Kalėdų dieną vėl skambėj pažįstama varpų giesmė: danguj te Dievui bus šlovė, o žemėje taika žmonėms.
2. Mąsčiau tą dieną aš ilgai, ką priminė skambą varpai: danguj te Dievui bus šlovė, o žemėje taika žmonėms.
3. Ir ėmė liūdesys kamuot: „Juk žemėje nėra taikos, piktieji juokias iš dainos ir jos labai šventos žinios.“
4. Bet užgaudė varpai tvirtai: „Tebvaldo Dievas iš aukštai, teisumas blogį nugalės, bus žemėje taika žmonėms.“
5. Lai garsiai ši žinia skambės, išauš diena, neliks nakties, danguj te Dievui bus šlovė, o žemėje taika žmonėms.