Aš eisiu tenai, kur norėsi Tu
Giesmės, 152
1. Gal kopt į kalnus nereiks aukštai, per jūras nereiks keliaut. Ir gal ne mūšyje, ne kovoj man Viešpačiui teks tarnaut. Bet jeigu pireiks ir jei kelin Jis tyliai mane pakvies, paklusiu aš Viešpačiui, tarsiu Jam: „Aš eisiu tenai, kur reikės.“
Aš eisiu tenai, kur norėsi Tu, per kalnus, gelmes vandenų. Kalbėsiu vien tai, ką man liepsi Tu, aš būsiu, kuo liepsi man būt.
2. Gal jau rytoj atjautos žodžiu paguosti kažką reikės. Galbūt išvesti kažką turiu iš klystkelių nuodėmės. Jei Tu, Jėzau, vesi šituo klaidžiu, duobėtu tamsiu keliu, aš aidu kartosiu Tavus žodžius, kalbėsiu, ką tarsi man Tu.
Aš eisiu tenai, kur norėsi Tu, per kalnus, gelmes vandenų. Kalbėsiu vien tai, ką man liepsi Tu, aš būsiu, kuo liepsi man būt.
3. Žinau, šios žemės platybėje tikrai man yra vieta, kur reikia uoliai tarnauti Tam, Kurs numirė už mane. Tikiu ir pasitikiu Tavimi, žinau, mane myli Tu. Klausysiu Tavęs nuolankia širdimi ir būsiu, kuo liepsi man būt.
Aš eisiu tenai, kur norėsi Tu, per kalnus, gelmes vandenų. Kalbėsiu vien tai, ką man liepsi Tu, aš būsiu, kuo liepsi man būt.