1. Jėzau, Gelbėtojau, vesk per gyvenimo audras: nežinios banga staigi slepia uolą priešaky. Tiesą gaunu iš Tavęs – Jėzau, Gelbėtojau, vesk.
2. Kaip tėvai ramin vaikus, taip ir audros Tau paklus; bangai Tu gali prabilt: „O nurimki, o nutilk.“ Maloningai Tu nuspręsk. Jėzau, Gelbėtojau, vesk.
3. O kai būsiu jau krante, ir toli paliks audra, noriu prie Tavęs priglust ir išgirst Tavus žodžius: „Nebijok, vedu tave“, – tai ramybė amžina.