Pirmoji Džozefo Smito malda

1. Koks žavus tai buvo rytas, pilnas saulės spindulių, paukščių čiulbesio ir bičių tarp žolynų ir gėlių, kada Džozefas ieškojo meilės Dievo gojujė, kada Džozefas ieškojo apreiškimo gojujė.

2. Vos tik, nuolankiai suklupęs, kreipės nuoširdžia malda, nuodėmės jėga apsupo nevilties skraiste juoda. Bet jisai neabejojo – šaukės dieviškos globos, bet jisai neabejojo – šaukės dieviškos globos,

3. Tik staiga aplink nušvito kaip vidur vaiskios dienos. Tada Džozefas išvydo šviesų stulpą virš galvos. Pasirodė dvi Esybės: Dievas Tėvas ir Sūnus; pasirodė dvi Esybės: Dievas Tėvas ir Sūnus.

4. „Šitas mano Mylimasis, Jo Klausyk!“ O, žodžiai tie! Džozefo maldos išklausė – jis regėjo Viešpatį. O, palaima begalinė Dievą gyvąjį išvyst! O, palaima begalinė Dievą gyvąjį išvyst!