O veski, dieviška šviesa

1. O veski, dieviška šviesa, mane, o vesk mane. Naktis tamsi, namų nėra šalia; o vesk mane. Kelią apšviesk, kad žengčiau šviesoje, – užteks per žingsnį man matyt joje.

2. Ne visuomet Tavęs aš taip prašiau: „O vesk mane.“ Kelius rinkausi pats, dabar tačiau Tu vesk mane. Nesupratau, išpuikęs aš buvau… Dieve, pamirški tas dienas, prašau.

3. O kai palaiminai mane šviesa, ji ves mane; tamsiausią naktį pereisiu su ja – man bus diena. Mieli veidai man šypsosi ryte, nors jų tarp mūs seniai jau nebėra.