Gerbkime tą, kam Jehova kalbėjo
Giesmės, 17
1. Gerbkime tą, kam Jehova kalbėjo, Jėzaus jį pateptė, pranašu mūs. Eros paskiausios atverti atėjo, gerbs jį karaliai, ir tautos suklus.
Pranaše, sveikas, į dangų įžengęs! Priešai tau kenkti nuo šiol negalės. Jau su dievais savo brolių eis gelbėt; niekad mirtis jo jau nebepalies.
2. Gerbkime – jis kankinystę patyrė; jo Vardą žmonės lai gerbia visi. Kraujas, žudikų pralietas, ilgai dar atlygio šauks, kai minėsime jį.
Pranaše, sveikas, į dangų įžengęs! Priešai tau kenkti nuo šiol negalės. Jau su dievais savo brolių eis gelbėt; niekad mirtis jo jau nebepalies.
3. Jam suteikta amžina kunigystė, per amžių amžius turės jis raktus. Žengs šis teisusis savon karalystėn, tarp pranašų karūnuotas jis bus.
Pranaše, sveikas, į dangų įžengęs! Priešai tau kenkti nuo šiol negalės. Jau su dievais savo brolių eis gelbėt; niekad mirtis jo jau nebepalies.
4. Dievo malones auka ši sustiprins; žemė jo kraują pateisint turės. Kelkis, pasauli, kovoti už tiesą. Džozefo vardas čia garsiai skambės.
Pranaše, sveikas, į dangų įžengęs! Priešai tau kenkti nuo šiol negalės. Jau su dievais savo brolių eis gelbėt; niekad mirtis jo jau nebepalies.