It geležies lazda
Giesmės, 154
1. Senovės Nefis sapnuose regėjo kažkada, jog Dievo žodis žmogų ves it geležies lazda.
Tverkis duotos išganymo lazdos, tvirtos, patikimos; nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos, kuris parves namo.
2. Kelionė mūsų žemėj šioj pagundų kupina; pakliūnam į tamsos miglas pavojun kasdiena.
Tverkis duotos išganymo lazdos, tvirtos, patikimos; nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos, kuris parves namo.
3. Kai vėl pagundymų migla kelionę mūs apgaubs, laikykimės lazdos tvirtai ir šaukimės dangaus.
Tverkis duotos išganymo lazdos, tvirtos, patikimos; nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos, kuris parves namo.
4. Ranka už rankos atkakliai, laikydamies lazdos, su giesme ir malda tvirtai keliausime namo.
Tverkis duotos išganymo lazdos, tvirtos, patikimos; nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos, kuris parves namo.
5. Jau matos laimė amžina, kur mus lazda nuves: į tėviškas rankas švelnias, į mylinčias šeimas.
Tverkis duotos išganymo lazdos, tvirtos, patikimos; nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos, kuris parves namo.