Pagaliau žmonėms sušvito

1. Pagaliau žmonėms sušvito Evangelijos šviesa. Vargas tam, kuris alsuotų pyktį keliančia dvasia. Jėzus patarė širdingai nebeteisti Jo vaikų, nes atseikėta teisingai bus ir mums tuo pat saiku.

Išganytojau, mus veski link palaimintų krantų, ten per amžius Tau giedosim meilę ir šloves kartu.

2. Jėzus mokė nuolankumo ir neteisti iš aukštai, siekti tikrojo šventumo, taip, kaip Jis, mylėt karštai. Tai iš mūsų reikalauja nuolatinių pastangų. Jei kiekvieną žmogų myliu, tai tikru einu keliu.

Išganytojau, mus veski link palaimintų krantų, ten per amžius Tau giedosim meilę ir šloves kartu.

3. Pasakiau ne kartą žmogui: „Štai krislelis tau aky, jei esi man tikras brolis, leisk jį greitai iškrapštyt.“ Tuo metu aš nežinojau, nesuvokiau šios tiesos, kad kaip tik aky manojoj – rąstas pykčio ir tamsos.

Išganytojau, mus veski link palaimintų krantų, ten per amžius Tau giedosim meilę ir šloves kartu.

4. Brolį jei tikrai mylėčiau, ir rūpėtų jo bėda, tai pirmiausia pagalvočiau, kad akis – jautri vieta. Jau kitiems nepriekaištausiu dėl jų trūkumų menkų; savo akį išsiplausiu atgailos tikros verksmu.

Išganytojau, mus veski link palaimintų krantų, ten per amžius Tau giedosim meilę ir šloves kartu.

5. Kristaus meilė širdį gydo ir apšviečia man akis: brolio nuodėmių matyti nenorės sveika širdis. Neieškosiu kito ydų – Kristaus meilė ves mane. Savo rąstą prisiminus krislai bus maža bėda.

Išganytojau, mus veski link palaimintų krantų, ten per amžius Tau giedosim meilę ir šloves kartu.