1. Kur man taikos ieškot, širdžiai paguodos, kai niekas kitas nepagydo manęs; kai pykčiu, nuoskaudom siela žaizdota, kur trauktis nuo visų tirti savęs?
2. Jei augtų širdgėla, skausmas kamuotų, kur kreiptis patarimo, kas pasakys? Kur ta ranka, kuri švelniai paguostų? Kas besupras mane? Tik vienas Jis.
3. O kai ateis naktis man Getsemanės, kaip tikras draugas Jis supras ir paguos. Švelniai paims ir neš sielvartus mano, Jis – meilė amžina, be pabaigos.