1. Brangios Ganytojo širdžiai\navys mielos Jo bandos.\nAuksas, sidabras ir turtai\nJam nė vienos neatstos.\nBrangios Ganytojo širdžiai\ntos, kur nuklydo, taip pat.\nEina per kalnus ir jūras\nJis jas namo parsivest.\n\n[Chorus]\nTyruose bastos sušalę,\nalkanos ir be jėgų;\njoms į pagalbą Jis skuba,\nneša namo ant pečių.\n\n2. Brangūs Ganytojo širdžiai\nir avinėliai jauni.\nBrenda sušalę, išalkę,\nbe apsaugos pasmerkti.\nGeras Ganytojas ieško\ntyruos paklydusių jų,\nsavo krauju juos išpirkęs,\nneša namo ant pečių.\n\n[Chorus]\nTyruose bastos sušalę,\nalkanos ir be jėgų;\njoms į pagalbą Jis skuba,\nneša namo ant pečių.\n\n3. Brangios Ganytojo širdžiai\navys, kur laikos bandos,\nbet jeigu jos ir nuklystų,\nJis nepaliks niekados.\nTik paklausyk, Jis mus šaukia,\nkviečia tarnaut nuolankiai:\n„Eikit, suraskit, parveskit\ntas, kur nuklydo paikai.“\n\n[Chorus]\nTyruose bastos sušalę,\nalkanos ir be jėgų;\njoms į pagalbą Jis skuba,\nneša namo ant pečių.\n\n4. Puikios juk Tavo ganyklos,\ngyvas juk Tavo vanduo;\nViešpatie, noriai padėsim\njas sugrąžinti namo.\nTavo ganytojai būsim,\nmokyk mylėti, kaip Tu;\neisim į tyrus parvesti\nširdžiai brangių tų avių.\n\n[Chorus]\nTyruose bastos sušalę,\nalkanos ir be jėgų;\njoms į pagalbą skubėsim,\nnešim namo ant pečių.\n