1. Brangios Ganytojo širdžiaiavys mielos Jo bandos.Auksas, sidabras ir turtaiJam nė vienos neatstos.Brangios Ganytojo širdžiaitos, kur nuklydo, taip pat.Eina per kalnus ir jūrasJis jas namo parsivest.
Tyruose bastos sušalę,alkanos ir be jėgų;joms į pagalbą Jis skuba,neša namo ant pečių.
2. Brangūs Ganytojo širdžiaiir avinėliai jauni.Brenda sušalę, išalkę,be apsaugos pasmerkti.Geras Ganytojas ieškotyruos paklydusių jų,savo krauju juos išpirkęs,neša namo ant pečių.
Tyruose bastos sušalę,alkanos ir be jėgų;joms į pagalbą Jis skuba,neša namo ant pečių.
3. Brangios Ganytojo širdžiaiavys, kur laikos bandos,bet jeigu jos ir nuklystų,Jis nepaliks niekados.Tik paklausyk, Jis mus šaukia,kviečia tarnaut nuolankiai:„Eikit, suraskit, parveskittas, kur nuklydo paikai.“
Tyruose bastos sušalę,alkanos ir be jėgų;joms į pagalbą Jis skuba,neša namo ant pečių.
4. Puikios juk Tavo ganyklos,gyvas juk Tavo vanduo;Viešpatie, noriai padėsimjas sugrąžinti namo.Tavo ganytojai būsim,mokyk mylėti, kaip Tu;eisim į tyrus parvestiširdžiai brangių tų avių.
Tyruose bastos sušalę,alkanos ir be jėgų;joms į pagalbą skubėsim,nešim namo ant pečių.
Žodžiai: Mary B. Wingate, 1845–1933.
Muzika: William J. Kirkpatrick, 1838–1921.