1. Šventieji, šen, be baimės prieš vargus,
su džiaugsmu šen keliaut.
Nors kelias šis atrodys ir sunkus,
ves malonė toliau.
Pirmyn, nebodami kančių
ir rūpesčių smulkių, tuščių, –
taip širdys mums džiaugsmu užkais:
kaip gerai, kaip gerai!
2. Ar galim skųstis, kad dalia sunki?
Nepamirškim tiesos!
Kaip gi tikėtis laimės ateity,
jeigu vengsim kovos?
Sukaupkime jėgas visas,
mus Dievas ir globos, ir ves.
Jau greit ištarsime tikrai:
„Kaip gerai! Kaip gerai!“
3. Surasim vietą, Dievo skirtą mums,
ten tolį, vakaruos,
kur niekas mūs ramybės nebedrums,
mūs palaimos šventos.
Ten muzika puiki skambės
ir giesmės amžinos šlovės.
Ištarsim su džaugsmu tikrai:
„Kaip gerai! Kaip gerai!“
4. O, jei nebaigus kelio, mirti teks,
tai bus laimės diena:
nuo tol kentėti, vargti nebeteks,
būsim vėl danguje.
Bet jeigu mums užteks jėgos
ištverti ligi pabaigos,
džiaugsmingai liesis mūs balsai:
„Kaip gerai! Kaip gerai!“
Žodžiai: William Clayton, 1814–1879.
Muzika: anglų liaudies daina.
