Giesmės, no. 158
Net Kolobą jei pajėgtum per akimirksnį pasiekt

1. Net Kolobą jei pajėgtum per akimirksnį pasiekt ir toliau kiek akys mato tokiu greičiu vis lėkt, ar manai, jog taip galėtum begalybėj visoje atrast, kur amžinybėj Dievų būties pradžia?

2. Pamatytum argi pradžią, kai nebuvo dar erdvės, arba kūrinį paskiausią, po kurio nebus būties? Tačiau Dvasia man kužda, kad nėra „tuščios erdvės“, ir niekas dar nematė buveinės nebūties.

3. O Dievo darbas tęsias – daug pasaulių sukurtų. Pažangos, gyvybės takas sukas amžinu ratu. Materijai nėr galo, begalinė ir erdvė, dvasia yr begalinė, begalinė jos tėkmė.

4. Dora yr begalinė, begalinė ir galia; išmintis yra beribė, nesibaigia ir šviesa. Vienybė – begalinė, jaunystė amžiais bus; kunigystė begalinė, ir tiesa bus be ribų.

5. Šlovė bus begalinė, ir meilė visad švies; gyvuosime per amžius – danguje nebus mirties. Šlovė bus begalinė, ir meilė visad švies; gyvuosime per amžius – danguje nebus mirties.