1. Dieve, arčiau Tavęs
veržias širdis;
Kristaus auka už mus –
mano viltis.
Dėl to viliuosi būt,
Dieve, arčiau Tavęs,
Dieve, arčiau Tavęs,
arčiau Tavęs.
2. Nors kaip Jokūbui man
tektų keliaut
ir naktį ant akmens
galvą priglaust,
sapnuot norėčiau aš
esąs arčiau Tavęs,
Dieve, arčiau Tavęs,
arčiau Tavęs.
3. Laiptus dangun matyt
taip noriu aš;
visos malonės šios,
Dieve, iš Tavęs.
Angelus Tu siunti
kviesti arčiau Tavęs,
Dieve, arčiau Tavęs,
arčiau Tavęs.
4. Pabudęs su mintim
šlovint Tave,
naują gyvenimą
pradedu čia.
Prisiekiu visad būt,
Dieve, arčiau Tavęs,
Dieve, arčiau Tavęs,
arčiau Tavęs.
5. Net kai pakilsiu jau
džiugiai dangun,
žemę palikęs
šią suktis ratu,
mano giesmė skambės:
Dieve, arčiau Tavęs,
Dieve, arčiau Tavęs,
arčiau Tavęs.
Žodžiai: Sarah F. Adams, 1805–1848.
Muzika: Lowell Mason, 1792–1872.