Page 19
O, Dieve, kiek meilės ir išminties
O, Dieve, kiek meilės ir išminties
1. O, Dieve, kiek meilės, didžios išmintiessusikaupė ten, danguje;Tu Jėzų siuntei kraujuoti už musir mirti baisioj kančioje.
2. Jis kraują praliejo už mūsų kaltes,gyvybę aukojo dėl mūs,auka tobuloji Kristaus patiesišgelbėjo žmones visus.
3. Išliko mūs Viešpats visur paklusnusir pelnė karūną šlovės.„Tavoji valia, o Dieve, tebus“ –štai kelrodė Jėzaus žvaigždė.
4. Paženklino kelią ir vedė tenai,kur Dievo esybė šventa.Nurodymais Kristaus seksim nūnai,kad būt amžinybė lemta.
5. Šią duoną ir vandenį priimdamiatminsime Jėzų šventai.O, liudijam, Kristau, Tau širdimi:tikėsim Tave mes tvirtai.
6. Koks tobulas ir koks šlovingas yramūs Tėvo sumanymas šis!Teisybės, malonės, meilės darna –tai dieviška mūsų lemtis.
Žodžiai: Eliza R. Snow, 1804–1887.
Muzika: Thomas McIntyre, 1833–1914.