1. Brangios Ganytojo širdžiai
avys mielos Jo bandos.
Auksas, sidabras ir turtai
Jam nė vienos neatstos.
Brangios Ganytojo širdžiai
tos, kur nuklydo, taip pat.
Eina per kalnus ir jūras
Jis jas namo parsivest.
Tyruose bastos sušalę,
alkanos ir be jėgų;
joms į pagalbą Jis skuba,
neša namo ant pečių.
2. Brangūs Ganytojo širdžiai
ir avinėliai jauni.
Brenda sušalę, išalkę,
be apsaugos pasmerkti.
Geras Ganytojas ieško
tyruos paklydusių jų,
savo krauju juos išpirkęs,
neša namo ant pečių.
Tyruose bastos sušalę,
alkanos ir be jėgų;
joms į pagalbą Jis skuba,
neša namo ant pečių.
3. Brangios Ganytojo širdžiai
avys, kur laikos bandos,
bet jeigu jos ir nuklystų,
Jis nepaliks niekados.
Tik paklausyk, Jis mus šaukia,
kviečia tarnaut nuolankiai:
„Eikit, suraskit, parveskit
tas, kur nuklydo paikai.“
Tyruose bastos sušalę,
alkanos ir be jėgų;
joms į pagalbą Jis skuba,
neša namo ant pečių.
4. Puikios juk Tavo ganyklos,
gyvas juk Tavo vanduo;
Viešpatie, noriai padėsim
jas sugrąžinti namo.
Tavo ganytojai būsim,
mokyk mylėti, kaip Tu;
eisim į tyrus parvesti
širdžiai brangių tų avių.
Tyruose bastos sušalę,
alkanos ir be jėgų;
joms į pagalbą skubėsim,
nešim namo ant pečių.
Žodžiai: Mary B. Wingate, 1845–1933.
Muzika: William J. Kirkpatrick, 1838–1921.