1. Koks žavus tai buvo rytas,
pilnas saulės spindulių,
paukščių čiulbesio ir bičių
tarp žolynų ir gėlių,
kada Džozefas ieškojo
meilės Dievo gojujė,
kada Džozefas ieškojo
apreiškimo gojujė.
2. Vos tik, nuolankiai suklupęs,
kreipės nuoširdžia malda,
nuodėmės jėga apsupo
nevilties skraiste juoda.
Bet jisai neabejojo –
šaukės dieviškos globos,
bet jisai neabejojo –
šaukės dieviškos globos,
3. Tik staiga aplink nušvito
kaip vidur vaiskios dienos.
Tada Džozefas išvydo
šviesų stulpą virš galvos.
Pasirodė dvi Esybės:
Dievas Tėvas ir Sūnus;
pasirodė dvi Esybės:
Dievas Tėvas ir Sūnus.
4. „Šitas mano Mylimasis,
Jo Klausyk!“ O, žodžiai tie!
Džozefo maldos išklausė –
jis regėjo Viešpatį.
O, palaima begalinė
Dievą gyvąjį išvyst!
O, palaima begalinė
Dievą gyvąjį išvyst!
Žodžiai: George Manwaring, 1854–1889.
Muzika: Sylvanus Billings Pond, 1792–1871; pritaikė A. C. Smyth, 1840–1909.