1. Senovės Nefis sapnuose
regėjo kažkada,
jog Dievo žodis žmogų ves
it geležies lazda.
Tverkis duotos išganymo lazdos,
tvirtos, patikimos;
nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos,
kuris parves namo.
2. Kelionė mūsų žemėj šioj
pagundų kupina;
pakliūnam į tamsos miglas
pavojun kasdiena.
Tverkis duotos išganymo lazdos,
tvirtos, patikimos;
nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos,
kuris parves namo.
3. Kai vėl pagundymų migla
kelionę mūs apgaubs,
laikykimės lazdos tvirtai
ir šaukimės dangaus.
Tverkis duotos išganymo lazdos,
tvirtos, patikimos;
nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos,
kuris parves namo.
4. Ranka už rankos atkakliai,
laikydamies lazdos,
su giesme ir malda tvirtai
keliausime namo.
Tverkis duotos išganymo lazdos,
tvirtos, patikimos;
nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos,
kuris parves namo.
5. Jau matos laimė amžina,
kur mus lazda nuves:
į tėviškas rankas švelnias,
į mylinčias šeimas.
Tverkis duotos išganymo lazdos,
tvirtos, patikimos;
nes Ji – tai žodis iš Dievo burnos,
kuris parves namo.
Žodžiai: Joseph L. Townsend, 1849–1942.
Muzika: William Clayson, 1840–1887.
